2015/01/12

Mindaugas Kubilius. Verslas ir Filosofija

Šiame straipsnyje Mindaugas atskleidžia vizijos versle prigimtį ir teigia esminį ryšį Verslo ir Filosofijos: juos apjungia prigimtinis Grožio, Gėrio ir Tiesos troškimas!
Atrodo, kad Verslas ir Filosofija yra vienas nuo kito gan nutolę reiškiniai. Tūlas galvoja taip: verslas yra praktiškas ir neužsiima kalbėjimu „apie nieką“; tuo tarpu filosofija niekina „žemus materialinius interesus“ ir aukštinasi kaip kilni dvasios mokslų karalienė. Kadangi esu iš tų retųjų, kuris nutiesė gan veiksnų tiltą tarp abiejų konfliktuojančių pusių, t.y. dirbu ir filosofijos plotmėse, ir esu sukūręs savo verslą, turiu progos pamatyti šių mitų neteisingumą. Bet ar šie mitai yra teisingi? Šį straipsnį parašyti mane paskatino neseniai leidinyje „The Economist“ pasirodęs komentaras „Philosopher kings“, kurio paantraštė skelbia: „Verslo vadovai turėtų naudos iš didžiųjų autorių studijų“. Komentaras pateikia aibę pavyzdžių, kaip filosofija dalyvauja didžiųjų verslo vadovų saviugdoje ir įtakoja jų darbą.  

Vienas pavyzdžių - Reid Hoffman. Ar savaime suprantama, kad IT technologijų meistras, vienas iš „Linkedin“ kūrėjų yra filosofas. Šiuo metu Damon Horowitz yra ne tik „Google“ inžinierijos direktorius, bet ir oficialus kompanijos (in-house) filosofas. Tokios oficialios pareigos! Pasirodo, Damonas, to paties „Google“ vadovybės paskatintas, padarė ‚techninę pertrauką‘ ir nėrė į filosofijos studijas Stanfordo universitete. Viename asmenyje mąstytojas, technologas ir verslininkas ėmėsi tirti technologijų pasaulio esmę žmogaus prigimties raiškos šviesoje. “Technologija yra pabėgimo (escape) pasireiškimas ... moralumo ir mąstymo darinys“, teigia jis.

Kartu su Damonu išsikelkime klausimą: ar žmogaus prigimties pažinimas gali įtakoti technologijų kūrimą? Ne tik gali, bet ir turi. Nes prigimties raiška yra lemiantis veiksnys būtinam žmogaus savivertės įtvirtinimui. Technologas numano, ką jis galėtų išrasti. Filosofas žino, kas yra žmogaus būtis ir kaip žmogui yra gera būti. Tad žmogaus prigimtį studijuojantis Technologas numano, kokios turėtų būti technologijos, kurios reikštųsi kaip žmogaus prigimties gėris bei pastarajam tarnautų. Kitaip tariant, Technologijas išmanantis Filosofas išmaniai vizionuoja Technologijos plėtrą ir, vizijos vedinas, imasi kūrybinio iššūkio: sukuria aukšto lygio globaliu mastu paklausų produktą, sukuria tvarią vertės kūrimo grandinę. Būtent šito siekia „Google“ plėtrą vizionuojantys savininkai. Būtent todėl ir nusipirko Damon Horowitz gebėjimus kartu su visu jo verslu ( „Aardvark“).   

Ar kas pamena, kada buvo išrastas liečiamasis išmanaus įrenginio ekranas? Atrodo, kad tai buvo labai seniai. Mat jau sunkiai įsivaizduojame savo kasdienybę be patogiai valdomo įrenginio su išmaniuoju ekranu. O juk dar nepraėjo nė dešimtmetis po iPhone atsiradimo. Susipažinkime su pradžia. Išmaniojo ekrano istorija prasideda sulig Steve Jobs įžvalga. Steve Filosofas tiesiog numanė, kas būtų gražu ir patogu. Steve Technologas su visa savo kompanija ėmės tai išpildyti. Ir tai įvyko globaliu, t.y. visos žmonijos, mastu.   

Paklauskime filosofiniu būdu: kas lemia pagrįstą (nes tikrovėje išpildomą) kūrėjo viziją; viziją, kuri įtikrovina vartotojų globaliu mastu giliausias svajones; viziją, kuri tampa konkretaus verslo kuriama didžiąja verte? Ar kiekvieną kartą tai - kaži koks stebuklingas ‚trumpas sujungimas‘ kūrėjo galvoje“; ar obuolys iš dangaus - ant kūrėjo galvos? Jeigu „dangus“ yra kūrėjo viduje, tuomet šis „obuolys“ kūrėją ištinka iš pačios sielos vidaus. Savo studentus tiesiogine prasme šokiruoju paties Steve Jobs pasakojimu apie jam įvykusį ‚stebuklą‘. Mat stebuklo, pasirodo, jokio ir nebuvo.

Kartą Steve Jobs ėmė ir paliudijo savo dvasinę istoriją Stanford universitete (2005 m.) ir pasauliui. Jis pasakojo apie savo didijį dvasinį atradimą, kuris nulėmė jo kūrybinę karjerą IT sektoriuje. Kas gali būti bendra tarp išmaniojo ekrano, „Apple“ produktų dizaino ir tykiame Viduramžių vienuolyno skriptoriume virš didelės knygos palinkusio benediktinų vienuolio? Šiuolaikinės IT kartos atsotovams tokį klausimą baugu net kelti. Pamanys, kad kvailas.

Ir visgi ryšys - itin tiesioginis.

Istorija tokia. Studentas Steve Jobs suprato, kad jo studijos brangiame koledže buvo tik laiko švaistymas. Širdis liepė mesti studijas. Steve Jobs atvirauja būtent tokio žodyno pagalba: ištara „follow your heart“ (sek savo širdimi) yra esminė šios Steve kalbos mintis. Ir jis savo širdžiai pakluso. Išlaisvėjusi širdis jį vedė į didijį atradimą ir visišką pasišventimą. Šis atradimas buvo kaligrafija (t.y. dailyraštis), atvėrusi jos sielos gelmę, į kurią ilgainiui pažvelgti buvo pakviestas kiekvienas „Apple“ produkcijos vartotojas.

Kiekviena didžioji civilizacija turi savą dailyraščio tradiciją. Dažniau žavimės mums egzotišku rytietišku hieroglifų tapymo menu nei pažįstame savąją grožio rašymo (graik. kalos – gražus, grafia - rašymas) tradiciją. O sava – šimtmečius graikiškosios ir lotyniškosios estetikos pagrindais vienuolynuose puoselėta rašto įvairovė ir raštą palydinčios įstabios iliuminacijos. Telkti grožį žodžio rašysenoje yra sakralus ritualas iki šiol praktikuojamas įvairiose brandžiose kultūrose. Viduramžių krikščionis vienuolis tikėjo, kad dangiškam grožiui atsiduodanti siela galėjo gražia rašysena perteikti dangiškojo Žodžio prasmę; Žodžio, per kurį, anot Šv. Jono Evangelijos, buvo sukurti dangus ir žemė. Atrodytų, kad tokia šio straipnsio autoriaus kalbėsena toli gražu nutolsta nuo IT technologijų pasauliui savo žodyno. Tačiau būtent tokios mąstysenos, dvasinės įžvalgos meno bei dangiškai prasmingo Grožio patirties mokėsi Didysis šio šimtmečio pradžios Technologas. Steve Jobs‘as mokėsi įsiklausyti į save ir patirti Grožį; Grožį,  kuris jo saviraiškoje virs itin tikroviškomis išmaniųjų produktų vizijomis. Tiesiog jis mokėsi tapti atviru Grožio sklaidai kūrėju.   

Ši Steve Jobs‘o dvasinės istorijos atkarpėlė yra lyg tikslus senųjų Antikos išminčių ir, ypač, Platono filosofijos įprasminimas. Didieji Antikos filosofai mus moko, kad ‚nuostaba‘ yra buvimo kūrinijos ir Kūrėjo sukurto Grožio akivaizdoje būsena ir kartu meilės Išminčiai (graik. filosofia) šaltinis. Grožio vedinas filosofas klausia: koks Gėris visa tai apjungia ir kokią daiktų Tiesą jis slepia? Kas ir kaip daiktus įbūtina jų stovyje ir kisme? Filosofas žengia anapus juslėmis patiriamų daiktų patirties ir siekia įsivardinti daiktuose besiskleidžiančią visuotinybę, būtinai pasireiškiančią Grožiu, Gėriu ir Tiesa. Būtent iš tokios mąstymo patirties gimsta tikroviški skleistinų galimybių įsivardijimai - vizijos. Antikos mąstytojai šį vizionavimo būdą vadino theoria (mąstančios įžvalgos) praktika. Mąstytojas mato galimą tikrovės tapsmą. Tai reiškia, kad jis įžvelgia daiktų tapsmo galimybes. Juslinėse patirtyse įkalintas protas tokios galios neturi.

Filosofas klasikine prasme nėra kaži koks savyke užsisklendęs keistuolis, o tiesiog mąstytojas – tikrovės tapatumo ir tapsmo įžvelgėjas. Svajotojas gyvas vaizduote. Mąstotojas (taigi, filosofas senąja ir tikrąja šio žodžio pasme) yra tikrovės esmės, sandaros ir tapsmo suvokėjas. Būti tokiu - nėra lengvas uždavinys. Tenka išsilaisvinti nuo juslių diktato, jų įsiūlytų komforto zonų; kantriai žvelgti į tikrovę iki atsiskleidžia tvarusis jo pagrindas visoje savo būties visuotinybėje, grožyje, o ir galioje tikrąja šio žodžio prasme.         

Perspektyvius ir tvarius verslus kuria tie, kurie išsiugdo būtent tokį išskirtinį mąstymo gebėjimą. Jie mąsto ne „kitaip“ ar „keistai“. Jie tiesiog MĄSTO ir kaip mąstantys žmonės įžvelgia visuotinas vertes, įstabiausias idėjas ir tikroviškas jų tapsmo galimybes.

Turbūt visi didieji verslo kūrėjai galėtų pasidalinti apie slėpiningas kasdien praktikuojamas susibuvimo su savimi valandas, kai tyloje kantriai atpažįstama (arba ne) veiklos prasmė, gryninamos idėjos, įžvelgiami tvarūs šias vertes įgyvendinantys procesai. Dažnas versle triūsiantis žmogus to net nepavadins ‚filosofija‘. Tiesiog – natūraliu mąstančiu kūrėjo būviu. Ir jis bus šimtą procentų teisus.

Telieka palinkėti, kad jaunųjų verslininkų ugdytojai Lietuvoje žengtų šiuo karališku keliu. Tuomet visuotinai džiaugsimės tvaria gerove ... pilna Gėrio, Grožio ir Tiesos.   

 Mindaugas Kubilius
Filosofas, „Cezaris“ vyresnysis partneris