2013/03/25

Gintautas Mažeika: Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje


Svajonės yra galingos. Jos užvaldo ir pranoksta mus, jos suteikia viltį arba, atvirkščiai, nugramzdina į liūdesį. Toli gražu ne visos svajonės išsipildo. O tas , kurios išsipildo vadiname pagrįstomis vizijomis. Šį kartą apie pagrįstą svajojimą, t.y. vizijų kūrimą, versle ir didžiausią knygų leidėjų dovanojamą svajonę Lietuvai su „Alma Littera“ įmonių grupės vadovu Gintautu Mažeika.

Mindaugas K. Lietuvoje jau formuojasi profesionalių vadovų rinka. Vadovas -  tai ne tik žmogaus profesijos, bet ir kvalifikacijos bei aukščiausio paslaugos įvardijimas. Vadovas yra įmonių vertę auginančių strategijų, sprendimų ir vadybos meistras. Jis įgalina įmonės vertę. Dažnas vadovas turi savitą vadovavimo filosofiją, sėkmių ir kitokių patirčių gamą. Vadovas pats yra vertės įkūnijimas. Gintautai, kur slypi vadovavimo meistrystės esmė, gebėjimo šaltinis? Pats vadovavai ne viena įmonei, turi solidžią vadovavimo patirtį. Matyt sprendei ir pastarąjį klausimą.     

Gintautas M. Iš tiesų, vadovui yra reikalingos įvairios kompetencijos, įgūdžiai, patirtis, vadovavimo stilius. Pastarieji dalykai priklauso nuo verslo srities, nuo įmonės dydžio, nuo veiklos etapo, kuriame įmonė yra einamuoju momentu, taip pat ir nuo akcininkų. Tačiau baziniai gebėjimai, nepriklausomai nuo išvardintų aplinkybių, būtini geram vadovui yra tie patys. Pirmiausiai, sėkmingas vadovas turi būti vizionierius. Jis privalo turėti gebėjimą sukurti ilgalaikę įmonės viziją ir sugebėti ją „parduoti“ suinteresuotoms šalims: akcininkams, darbuotojams, partneriams, klientams. Mano giliu įsitikinimu, tai yra privalomas ir svarbiausias sėkmingo vadovo gebėjimas. Sukurti tokią viziją ir sėkmingai  perteikti ją  suinteresuotoms šalims yra labai atsakingas, sunkus ir svarbus darbas, nes nuo to, kiek ta vizija yra prasminga, ambicinga, „vežanti“, didžiąja dalimi priklausys įmonės ateitis ir plėtros perspektyva. Privaloma geros vizijos sąlyga yra ši: vizija turi siūlyti naudą visai visuomenei.

Nors vizija ir yra sėkmingos veiklos pagrindas, net ją ir turint, sėkmė dar nėra garantuota. Paprastai dar laukia ilgas, nuoseklus ir sunkus darbas ją įgyvendinant. Šiame etape vadovui būtina turėti dar nemažai gebėjimų. Jis privalo turėti gebėjimą suburti kompetentingą, motyvuotą, laiminčią komandą; gebėjimą kartu su komanda parengti veiksmų planą vizijai įgyvendinti; gebėjimą greitai ir drąsiai reaguoti į verslo aplinkos pokyčius ir daryti korekcijas veiksmų plane; gebėjimą toleruoti stresą, greitai atsigauti ištikus nesėkmei. Taip pat sėkmingam vadovui labai svarbu turėti gerą intuiciją ir nuolat mokytis.

Net ir turint puikią viziją bei visus mano paminėtus gebėjimus, kurie reikalingi sėkmingam vizijos įgyvendinimui, geram vadovui dar yra būtinas vienas labai svarbus dalykas. Vadovas privalo prisiimti pilną asmeninę atsakomybę už sėkmingą  įmonės vizijos įgyvendinimą ir tikslų pasiekimą.

Mindaugas K. Patyrinėjus Lietuvos įmonių tinklapius, susidaro įspūdis, kad juose surašytos vizijos yra nelabai tikroviškos. O nemaža dalis Lietuvos įmonių vizijos net neturi. Atrodo, kad vizijos yra surašomos kaip formalus verslo prisistatymo atributas, o ne pagrindinė konkretaus verslo vystymo gairė. Pats teigi, kad nusistatytoje vizijoje glūdi jau pati verslo vertė, o įmonės vadovas yra kūrėjas. Pagal tokią sampratą verslo vadovas ne tik siekia „uždirbti pinigus akcininkams“, bet sukurti ir įgyvendinti ilgalaikę ir visuomenei gerovę tveriančią vertę, t.y. viziją. Manau, kad retas verslo vadovas supranta tokį verslo darymo būdą. Aptarkime jį trumpai. Ką reiškia – sukurti ir įgyvendinti viziją, o kartu kurti ir tvarų verslo modelį?  

Gintautas M. Sutinku, kad kai kurių įmonių vizijos nėra tikroviškos. Greičiausiai niekas tokių vizijų ir nesirengia realiai įgyvendinti. Tačiau čia mes kalbame ne apie tokių įmonių „vizijas“. Taigi, kaip jau esu minėjęs, nuo vizijos prasmingumo, ambicingumo didžiąja dalimi priklauso įmonės ateitis ir plėtros perspektyva. Kuo vizija ambicingesnė, tuo sunkiau ją įgyvendinti, įgyvendinimas užtrunka ilgą laiką (vizija paprastai kuriama 10 – 30 metų laikotarpiui). Todėl organizacijos verslo modelis privalo būti tvarus, organizacija turi sugebėti sėkmingai veikti ilgą laiką, įveikiant iškylančius sunkumus, krizines situacijas, pasitaikančias nesėkmes, pasiekti veiklos mąstą, kuris leistų įgyvendinti viziją. Mano supratimu, įmonės vadovybės ir  darbuotojų tikėjimas vizija, begalinis noras ją įgyvendinti, stiprus visuomenės palaikymas ir padaro tokią įmonę tvaria.

Mindaugas K. Verslui skirtoje literatūroje tokias kompanijas vadiname „vizijinėmis“. Ar teko pačiam tokiai kompanijai vadovauti?  

Gintautas M.  Teko. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šiuo metu aš vadovauju būtent tokiai kompanijai. 

Mindaugas K. Ar galėtum tuomet pasidalinti šios kompanijos vizija? Ir kaip pačiam sekasi ją įgyvendinti? 

Gintautas M. „Alma litera“ įmonių grupė per daugiau kaip dvidešimt veiklos metų pasiekė labai gerų rezultatų. Šiandien mes esame knygų leidybos ir prekybos lyderis Baltijos šalyse. Tačiau jau kuris laikas mes pastebime, kad Lietuvoje žmonės vis mažiau skiria laiko skaitymui. Jei dar 2006 m. vienas Lietuvos gyventojas skaitymui per dieną skirdavo vidutiniškai 23 minutes, tai šiais metais mes jau vidutiniškai per dieną skaitome tik 17 minučių. Mes labai stipriai atsiliekame nuo daugiausiai Europoje skaitančių šalių, mus lenkia ir mūsų kaimynai latviai bei estai. Daugiausiai Europoje skaitantys suomiai per dieną vidutiniškai skaito 46 minutes, estai – 39 minutes, latviai – 28 minutes. Kadangi mes tikime, kad skaitydamas žmogus tobulėja, įgyja naujų žinių, auga kaip asmenybė ir taip prisideda prie savo šalies vystymosi ir gerovės, mes labai susirūpinome susidariusia situacija ir tendencijomis. „Alma littera“ įmonių grupė, būdama knygų leidybos ir prekybos lydere,  nusprendė prisiimti atsakomybę dėl susidariusio padėties ir išsikėlė labai prasmingą ir ambicingą  viziją:  „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“. Mes suprantame, kad mūsų vizija yra labai ambicinga ir įgyvendinti ją bus be galo sunku, tačiau ši vizija itin įprasmina mūsų darbą ir taip įgalina mus veikti. Nors praėjo dar visai nedaug laiko nuo tos dienos, kada mes pasitvirtinome savo naują viziją, jau šiandien mes galime pasidžiaugti labai dideliu darbuotojų įsitraukimu, visuomenės palaikymu ir pirmaisiais nuveiktais realiais darbais. Mes esame pasirengę labai konkretų ilgalaikį veiksmų planą vizijai įgyvendinti ir su pilna atsakomybe kiekvieną dieną žingsnis po žingsnio mes artėsime savo vizijos link.

Mindaugas K. O kokia yra šios vizijos prasmė? Suprantama, kad ji paveikia Jūsų leidybos srityje dirbančius žmones, įprasmina kasdieninį darbą? Tačiau, kodėl manote kad ši vizija įtrauks ir eilinius piliečius? Vizija skiriasi nuo svajonės būtent tikroviškomis jos įsigyvendinimo prielaidomis.  Ar jūsų šios gražios vizijos šaltinis yra tikrovė?

Gintautas M. Gera vizija turi balansuoti ant tikrovės ir svajonės ribos. Kaip jau esu sakęs, mūsų vizija yra labai ambicinga ir realiai įgyvendinti ją bus labai sunku, be visuomenės aktyvaus įsitraukimo greičiausiai ir neįmanoma. Mes tai puikiai suprantame. Kodėl mes manome, kad visuomenė mus palaikys?  Todėl, kad mūsų vizija siūlo gėrį visuomenei. Mes esame įsitikinę, kad augant perskaitytų knygų skaičiui ir skaitymui skiriamo laiko, gerėja žmogaus išsilavinimas, kūrybingumas, konkurencingumas darbo rinkoje.  Toks žmogus gali susikurti sau geresnę ateitį. Daugėjant tokių žmonių šalyje, laimi ir valstybė.

Mindaugas K. Svajonės sukuria tikrovę. Su viena esmine sąlyga: anapus vizijos turi būti kūrėjas. Vizija užgimsta kūrėjo gelmėje. Ji yra jo vidinės vertės išraiška ir su įprasmina jo gyvenimą. Aš noriu tikėti šia vizija. Būtent aš ir klausiu: ko siekia vizijos 
„Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ kūrėjas?  Ir kas yra tas kūrėjas? Norėčiau pažvelgti į jo sielos gelmę ir pamatyti tą Lietuvos vertę, kuria šios vizijos kūrėjas tiki. 

Gintautas M. Aš labai džiaugiuosi, kad šiandien ši vizija jau nėra kažkokio vieno konkretaus asmens nuosavybė, nes tokiu atveju ji būtų tik neįgyvendinama svajonė. Šiandien šios vizijos savininkai jau tapo „Alma litera“ įmonių grupės darbuotojai, kurie patikėjo šia vizija. Vis daugiau ir daugiau Lietuvos žmonių, kurie padeda mums ją įgyvendinti, įsitraukia į šios vizijos įgyvendinimą. Ir kuo daugiau bus šios vizijos savininkų, tuo lengviau ir  greičiau ji bus įgyvendinta.

Mindaugas K. Mes darome prielaidą, kad skaitantis žmogus yra moraliai pranašesnis už tą, kuris neskaito. Nes skaityti, reiškia galvoti. Atrodo, kad ši vizija vestų į tam tikrą Lietuvos virsmą. Į kokį virsmą? Praplėskime pačio nusimatytą viziją, t.y. įžvelkime tolimesnes šios vizijos išdavas. Kokia tuomet būtų skaitančios ir galvojančios Lietuvos vizija?  

Gintautas M. Norint įgyvendinti viziją, reikia labai aiškiai matyti, suprasti vaizdą, rezultatą, kas įvyks, kas pasikeis, kai vizija bus įgyvendinta. Tas ateities vaizdas  ir turi būti pagrindinis motyvatorius ilgai ir sunkiai dirbti tol, kol vizija bus pasiekta. Aš ne kartą bandžiau įsivaizduoti, kokia bus Lietuva, kai mes tapsime daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Ir kai pamatau tą vaizdą, turiu pripažinti, man lengvi šiurpuliukai nubėga per nugarą. Lietuvai tapus daugiausiai skaitančia šalimi Europoje,  mes visi tapsime laimingesni, padaugės Lietuvoje šypsenų, dalis emigravusių mūsų tautiečių sugrįš į Lietuvą, sumažės nusikalstamumas,  nes dėl pasikeitusių mūsų vertybių, pasikeitusio mūsų požiūrio į valstybę, į pačius save, išaugusio išsilavinimo lygio, darbo efektyvumo, padidėjusio mūsų konkurencingumo, sustiprės Lietuvos ekonomika, stipriai išaugs pragyvenimo lygis.

Mindaugas K. Iš tiesų, draugavimas su knyga išlaisvina vidinę energiją, kuri tampa kūrybos paskatomis. Jeigu mes sukursime daugiau paskatų, tūlo Lietuvos piliečio gerbūvio pagrindu taps ne kas kitą, o kūryba. Manau, kad tokia ir tegali būti Europos kultūros tolesnė plėtra. Kodėl gi Lietuvai netapus šios plėtros pioniere?! Gintautai, nuoširdžiai linkiu sėkmės įgyvendinant šią kilnią viziją.