2012/05/30

Jaunos verslios Lietuvos proveržis: kažkas atsitiko?

Kaip laivas audringoje jūroje, šiandien Lietuvos visuomenė yra vėtoma mėtoma aistrų dėl teisingumo paieškų. Suprantama, nes teisingumas žmogui yra būtinas savigarbos tvirtinimo būdas. Ir visgi visuotinėje beteisių kovoje prieš galinguosius, atrodo, praslydo vienas išsamiai viešumoje neaptartas faktas.

Praėjusią savaitę paskelbtas Lietuvoje pirmą kartą atliktas angl. „Global Enterpreneurship Monitor“ („Globalaus verslumo stebėsenos“) tyrimas parodė, kad Lietuva pasaulyje gali pasigirti vienu iš didžiausiu jaunų verslininkų (18-24 m.) procentu. Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvoje yra ypač daug jaunų verslų (iki 3,5 m.).

Ką tai reiškia mums visiems? Tai reiškia, kad jaunoji lietuvių karta imasi verslo tėvynėje. Tai reiškia, kad netolimoje ateityje Lietuva gali būti vadinama viena versliausių valstybių Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad dalis Lietuvos jaunimo renkasi ne išlaikytinio ir ne emigranto, bet savistovaus kūrėjo kelią.

Tai reiškia iki šiol mūsų istorijoje neregėtą verslumo plėtrą, kad kažkada viešumoje po truputį įsivyraus dalykinis dialogas, aptariantis įvairias piliečių iniciatyvas; tuo tarpu garsus žliumbimas „viskas čia blogai“ taps tik prisiminimu apie anuomet keistą žmonių elgesį.

Ar ne per drąsu ateitį piešti štai tokiomis viltingomis spalvomis? Drąsa įkvepia drąsą ir viltį. Didėjantis jaunų žmonių ryžtas tapti savo gyvenimo šeimininkais deda pamatus veržlesnės ir protingesnės Lietuvos valstybės ateičiai. Kadangi pats dėstytojauju ir VU, ir ISM ekonomikos ir vadybos universitete galiu betarpiškai, ne tik virtualiai statistiškai, stebėti kūrybingą jaunų žmonių veržlumą.

Kyla klausimas: kas čia atsitiko, kad Lietuvai ima grėsti iš jaunimo kylantis verslumo proveržis?

Tyrime vertinami jauni verslai neabejotinai kyla iš Nepriklausomybės metu subrendusios kartos. Ši karta nebematė sovietmečio. O Lietuvoje vis dar gajus sovietmečio negatyvas nebuvo lemiantis šios kartos suformavimo veiksnys. Tai įrodo, kad tauta turi sveikos energijos, kuri ir pasireiškia jaunimo verslumo proveržyje.

Ir visgi stebėtina, kad viešojoje erdvėje šis faktas yra mažai pastebėtas. Aišku, ši žinia nėra jausmus ir aistras kaitinanti „aktualija“. Ji tik atskleidžia tam tikro kiekio jaunų žmonių apsisprendimą patiems kurti pridėtinę vertę. Ar ši iš esmės pozityvi ir, dar daugiau, viltinga žinia yra karšta mūsų visuomenės aktualija?

Ar jausmų audros lūkuriuojančiai daugumai tai, kas protinga yra aktuali žinia? Kol kas viešoji brandaus pozityvo sklaida informacinė erdvė toli gražu nepasižymi. Visgi pozityvas kyla iš sukurtos vertės, o ne iš jausminių patirčių.

Būtent verslas šioje šalyje ir kuria didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį. Taigi verslininkai ir sukuria didžiausią pozityvą. Faktiškai vertingiausias viešasis gėris Lietuvos verslas viešojoje erdvėje nėra adekvačiai įvertinimas ir palaikomas.

Tuo tarpu viešojoje erdvėje vyrauja geidulingus ar įnirtingus instinktus skatinantys veiksniai. Tai sukuria iliuziją, kad „Lietuvoje yra blogai“ arba „Lietuva gyvena 9 danguje“. Ir visgi tai tėra iliuzija, nes tokie vertinimai nesiremia tvariai augančios ekonomikos realybe, kurioje žmonės priima tvarią vertę sukuriančius sprendimus. Atrodo, kad tokių žmonių, ypač jaunų, daugėja.

„Globalaus verslumo stebėsenos“ tyrimas mums patiems priminė apie gėrį generuojančią Lietuvą. Apie jauną, veržlią ir stiprėjančią Lietuvą. Toks būtų ne emocinis, bet statistika besiremiantis neabejotinai tikroviškas Lietuvos tikrovės vertinimas.

Kurti vertę yra pats teisingiausias žmogaus, sukurto pagal Kūrėjo paveikslą, veiksmas. Štai dėl tokio teisingumo ir verta šiandien pergyventi ir stengtis.

Mindaugas Kubilius