2012/05/22

Antanas Zabulis: apie naują epochą, verslo ir Lietuvos įgalinimą (II)

Mindaugo Kubiliaus pokalbis su OMNITEL prezidentu Antanu Zabuliu.



Omnitel: kūrybiškos aplinkos kūrimas

Mindaugas K.: „App camp“ projektas gimė „Omnitel“ terpėje. Kaip „Omnitelis“ sugebėjo išauginti kūrybišką terpę?

Antanas Z.: Taip, tai yra mūsų projektas. Atrodo, neveltui 2011 m. įvedėm į įmonės darbuotojų vartoseną „išmanizacijos“ sampratą.  Stengiamės pabrėžti, kad „išmanizacija“ yra sąmoninga  pastanga išmaniai ieškoti, kaip būtų galima dar geriau išnaudoti vienokius ar kitokius įrenginius bendravimui, verslui ir t.t.; siekiame, kad į išmanių IT spendimų kūrybos įgyvendintų patys lietuvaičiai. Išmani idėja yra nesuvaržyta jokiais kanonais ir jokiomis taisyklėmis. Ji tiesiog sutelkia žmonės į kūrybos tėkmę ir išplukdo į krantą labai gražius sprendimus.

Mindaugas K.: „Omnitelis“ kažkokiu būdu tapo ir sėkmingų socialinių projektų erdvė: „Langas į ateitį“, „Šeimų universitetas“, „Kam to reikia?“ ir t.t. Ir iš tiesų, kam to reikia? Ir kas yra šių projektų sėkmės garantas? Kokią lyderystės kultūrą ši kompanija puoselėja?

Antanas Z.: Šie projektai kyla iš pačios įmonės vidaus, iš jos lyderiavimo kultūros. Yra toks Lietuvos verslininkų tarpe vis dar sunkiai atrandamas dalykas – įmonės kultūra. Tai nėra tik instrukcijos ar potvarkiai. Vidinė kultūra yra santykių visuma ir buvimo žmonių bendruomenėje būdas. Mes priimame žmogų ne tik tam, kad jis dirbtų pagal instrukciją. Taip, instrukcijos svarbios. Jos apibrėžia tam tikrus procesus, kurių privalu laikytis.  Bet tuo pačiu mūsų kompanijoje yra nerašyta instrukcija, kuri skatina žmogų kurti, siūlyti idėjas, jas realizuoti. Žmonės yra pilni idėjų. Tik vieni jas atskleidžia, kiti nelabai drįsta. Tai jeigu pas mus yra ta kūrybiška erdvė, kuri skatina idėjų plėtrą, kur dalijimąsi gražiais pavyzdžiais, tai toliau estafetė perduodama vadybai, kuri idėjas įgyvendina. Labai svarbu, kad kompanijoje būtų puoselėjamas kūrybiškumo genas: išmeta žmogus vieną ar kitą idėją į bendruomenės narių tarpą, ir, žiūrėk, tuoj aplimpa idėja paskatinimais, pagražinimais, patobulinimais, iš kurių gimsta ta vienintelė iš tikrųjų verta įgyvendinimo IDĖJA. Socialinės lyderystės idėjos gimsta nuolatinėje įmonės kūrybinėje plėtroje.

Mindaugas K.: Atrodo, kad „Omnitelis“ yra daugiau nei tik viena iš komunikacijos bendrovių Lietuvoje. Visą savo egzistavimo laiką „Omnitelio“ fokusas buvo ne tik betarpiški klientai, bet ir Lietuvos valstybė. Prisiminkime, kompanijos įkūrėjo Dr. J. Kazicko  idėja, kuriant „Omnitelį“‘ buvo paskelbti ir puoselėti Lietuvos nepriklausomybę telekomunikacijos erdvėje. „Omnitelis“ visada buvo nuoseklus kultūros projektų, sporto komandų rėmėjas ir iki šiol šauniai gyvuojančių socialinių iniciatyvų lyderis. Tai jau yra tam tikra tradicija, o kartu ir Nepriklausomos Lietuvos istorijos dalis. Kalbame apie tam tikrą kompanijų DNR, kurią lietuviai vadovai, besikeičiant savininkams, išlaiko.

Antanas Z.: Taip, tai yra ištikimybė tam tikrai tradicijai, kuri yra dalis atsikuriančios Lietuvos vertės. Kartą esu gavęs iš vieno studento klausimą: „Kuo skiriasi, tarkim, trys telekomunikacijų operatoriai Lietuvoje?“ Ir aš kažkaip pagalvojau: jeigu pradėsiu pasakoti apie kainas, apie ryšio kokybę, apie pastatytų bazių skaičių, bus tiesiog neįdomu, skirtumai yra neesminiai. Tada man šovė į galvą tokia mintis: jei jums pasiūlytų parašyti rašinį apie tai, ką jūs, vaikščiodami gatvėje, stebėdami reklamas, matydami vieną kitą iškabą, dalyvaudami įvairiuose projektuose, pastebite ar betarpiškai išgyvenate. Apie kitus rinkoje veikiančius žaidėjus  galima būtų parašyti po puslapi ar lapą, o apie mus, drįsčiau teigti, turbūt visą sąsiuvinį. Čia, sakau, jums ir atsakymas.

Mūsų noras ir yra, kad tas sąsiuvinis būtų toliau pildomas vartotojo širdyje; ir kad naudodamasis mūsų paslaugomis, jis, aišku, prisimintų ir kiek socialiai naudingos vertės mes jam sukuriame, kuri, be abejonės, kainuoja nemažai pinigų. O jeigu palyginsime, kodėl vienos kompanijos užsiima socialinės vertės kūrimu, kitos – ne, manau, skirtumas išryškės horizonto matyme. Vienos tiesiog siekia gerai atitarnauti. Mes gi save matome kaip kūrėjus.

Imkime, tarkime, „Šeimų universitetą“. Mes siekėme, kad vaikai augtų visaverčiais kūrėjais. Tai reiškia, kad ir tėvai turėtų suprasti, kad vaikas išties yra tam tikra gyvasties talpykla, į kurią privalu investuoti savo meilę ir visavertį rūpestį. Iš tokio vaiko išaugs ne aptarnaujantis kitus, bei iš savo talentų aruodų kitiems semiantis žmogus. Tai yra labai svarbu taip pat ir mums kaip telekomunikacijų bendrovei. Kuo žmogus bus labiau išprusęs ir sieks aukštesnių savirealizacijos galimybių - būti pažangos variklį, tuo jis sieks būti ir išmanesnio, jo kūrybą skatinančio telekomunikacijų operatoriaus klientu – bendrakūrėju! Šia prasme šauname labai tolimą šūvį. Šūvis nėra jokiu būdu atsiperkantis čia ir dabar. Tai atsipirks, galbūt, kai mūsų pačių šioje kompanijoje jau nebebus. Visgi liks pati pažangos siekimo idėja. Išliksime partneriai kūryboje, kad ir neakivaizdžiu būdu.

Mindaugas K.: Ir kaip šis prieš mane sėdintis lyderis apibendrintų savo kompanijos kultūrą? Kaip jis ją kuria? Kokia yra jo vizija?  

Antanas. Z.: Aš galvoju, mūsų vizija yra ši: kompaniją kuria žmonės, kurie žmonės savo mintimis ir savo veiksmais ir yra šios kompanijos bendrakūrėjai. Mano noras, kad kompanijoje dirbantis žmogus matytų daugiau nei žmogus kitose kompanijose.

Mindaugas K.: Ši vizija teigia gebėjimą mąstyti, kas tolygu išsivadavimą nuo dvasią įkalinančio standarto.

Antanas Z.: Mūsų kompanijoje turime idėjų liniją – „ „Omnitel biblioteką“. Jos idėja gimė prieš gal kokius septynerius metus, kai perskaičiau knygą apie Ričardo Bransono veiklos istoriją. Baisiai man patiko. Ir pagalvojau: ar nevertėtų dalintis idėjomis ... Juk Kalėdų, Velykų, gimtadienių ir t.t. proga apsidaliname tušinukais, šratinukais, buteliukai ir visokiais kitokiais niekalais ... Banalu. Tai ar nebūtų prasmės investuoti tuos pačius pinigus, išversti gerą knygą, pasigaminti kokius 3 tūkst. kopijų ir padovanoti šį turtą klientui ir sau.  

Ši mintis kompanijoje buvo sutiktas palankiai. „Omnitel bibliotekoje“ esame išleidę jau septynerias knygas. Pats knygos atsiradimo procesas yra „Omnitel“ darbuotojų kūryba. Mes paprašėme darbuotojų, kad jie dalintųsi, jų nuomone, vertomis įžvalgomis. Šis reikalas labai įsisuko. Iš tikrųjų, žmonės, išvažiavę į komandiruotes, nepraeina pro knygyną, ką nors įsigyja, paskui pasidalina vertingomis įžvalgom kompanijos viduje. Galbūt ta ar kita įžvalga nugalės, ir pasiūlyta knyga atsiras kandidatų išleidimui sąraše. Štai tokie paprasti dalykai, kurie duoda labai didžiulį užtaisą ir efektą.

Kitas pavyzdys – jau minėtas „App camp“ projektas. Žmogus turėjo idėją ir ryžtą: „aš noriu tai realizuoti!“ To žmogus mes nespaudėme į rėmus. Atvirkščiai, siekėme juos išlaisvinti. Labai gerai pamenu, kaip jiems pasakiau: būkite jūs patys savo idėjų fabriko savininkais, laisvai, be suvaržymų ir tarpinių atsiskaitymų realizuojantys savo sprendimus; mes nenorime, kad jūs mums atsiskaitinėtumėte, mes norime, kad jūs ateitumėte ir jau pristatytumėte savo sėkmės istoriją; jei jūs nieko nepadarysite, nėra ko pas mus ateiti ir gaišinti laiko; bet jeigu jūs kažką padarysite, tai mes jus su malonumu priimsime ir iš tikrųjų padėsime, kad  išradimą būtų galima realizuoti pilna apimtimi. Tokia nuostata padeda mąstymo laisvei ir ji tampa vidine kompanijos savastimi, kultūros dalimi.