2012/05/20

Antanas Zabulis: apie naują epochą, verslo ir Lietuvos įgalinimą (I)

Mindaugo Kubiliaus pokalbis su OMNITEL prezidentu Antanu Zabuliu.

Neseniai kartu su ISM studentais „Lyderystės“ kurso rėmuose aptarėme XXI amžiaus lyderio bruožus. Studentai aukštai įvertino pačio paskaitą apie kūrybiškumą kaip lemiantį konkurencinio pranašumo veiksnį versle. Ypač visiems paliko įspūdį kompanijų „Samsung“ ir „Apple“ mobiliųjų telefonų produktų linijų palyginimas. Lyginamuoju laikotarpiu „Samsung“ turėjo šimtinę įvairiom vartotojų grupėms skirtų modelių, tuo tarpu „Apple“ neturėjo nieko – tik vieną, tačiau tobulą idėją. „Apple“ rizikavo - atmetė produktų diversifikacija paremtą verslo modelį. Ar versle išaušo nauja bepročių epocha? Ar tiesiog geros inovatyvios įžvalgos leidžia labai greitu laiku užkariauti vartotojų širdis?


Antanas Z.: Kiekvienas industrinis laikotarpis turi savo pradžią ir pabaigą. Pradžioje buvo staklės, vėliau - dvi staklės, dar vėliau - trys staklės. Mechanizmų skaičiaus didinimas nebūtinai yra neriboto efektyvumo auginimo priežastis. Ir tai nebepatenkina žmogui būdingo neriboto augimo lūkesčių. Žmogus instinktyviai siekia peržengti augimo riboklius. Būtent tai ir žymi vienos industrinės epochos pabaigą ir naujos pradžią.

Dabar daug šnekama apie pasaulį be sienų kaip apie neribotą verslų auginimo resursą. Kad ir 7 mlrd. planetos gyventojų – šis skaičius vis tiek yra riboklis! Žmonių kiekybė nebūtinai garantuoja efektyvumą. Pažvelkime į našiausias ir turtingiausias šalis, pavyzdžiui, Singapūrą, Švediją, Daniją, Suomiją ir kitas. Visos jos neturi gausių gamtinių išteklių. Tačiau jų pagrindiniai ištekliai - kūrybiškumas ir nuolat tobulinama vadyba - yra neribotas.

Kūrybiška aplinka

Antanas Z.: Pažvelkime į Silicio slėnio fenomeną. Man teko bendrauti su slėnio įkūrėju. Aš paklausiau Danieliaus: kaip gi tas Silicio slėnis atsirado? Jis nelabai turėjo, ką atsakyti: tiesiog kažkaip susiformavo kūrybiška aplinka. Tokioje aplinkoje atsirado idėjų judėjimas, vadinasi, ir vertės, darbų judėjimas. Čia suveikė žinoma išmintis: „ Kolega turi obuolį, ir tu turi obuolį; apsikeičiam obuoliais, ir turim po vieną obuolį. Tu turi idėją, ir kolega turi idėja; apsikeičiam idėjom, ir kiekvienas turim po dvi idėjas.“ Iš tų idėjų apsikeitimo pumpuruojasi naujos idėjos. Taip ir išsivystė Silicio slėnis. Aišku, geros klimatinės sąlygos, puikus vandenynas irgi prisidėjo prie kūrybingo startup‘ų drive‘o (pradedančiųjų įmonių polėkio) įgyvendinimo. Silicio slėnyje verslo pradinukų efektyvumas yra kelis kartus didesnis nei kitur pasaulyje. Beje, viena „App cam“ gimusi idėja buvo pristatyta pasauliniame kongrese Barselonoje ir laimėjo geriausios aplikacijos pasaulyje nominaciją.

Atsirado ir tokių, kurie bando Silicio slėnio fenomeną kopijuoti. Vienas tokių – „Sofijos Antipolis“ Pietų Prancūzijoje. Technologinio parko įkūrėjai priderino aplinką, pristatė namelių, prikūrė visokių kitokių patogumų. Tačiau kompanijos neplūsta. Kodėl? Nėra kūrybiškos aplinkos, nėra minčių laisvės. Rusai taip pat suskato kurti savo nacionalinį technologinį parką Skolkovo. Investavo keliasdešimt milijardų dolerių, pripirkta begalė brangios aparatūros. Žmonės su gražiais baltais chalatais. Ir visgi sveiko proto žmonės juokiasi iš ambicingų rusų planų: niekada čia nebus Silicio slėnio varianto, nes viskas daroma rukovodstvo (rusiškai - vedimo ranka) būdu. O tai esmingai priešinga kūrybos laisvei.

Mindaugas K.: O ką reiškia „kūrybiška aplinka? Kaip ją sukurti?

Antanas Z.: Tai reiškia, kad pradžioje nėra išankstinio plano ir nėra kažko, kas suplanuoja, ką kūrėjai turi nuveikti. Tiesiog žmogus ieško idėjų, suranda galimybių ir realizuoja savo vidinį drive‘ą. Iš jo idėjų gimsta apibrėžtas planas, kurį kūrėjas, sutelkęs resursus, įgyvendina. To plano sėkmė arba nesėkmė irgi tampa tolesnės kūrybos paskata.

Kaip atsiranda multimilijardinė kompanija? Kad atsirastų viena tokia kompanija, reikia 400 tūkstančių bankrotų. Kitaip tariant, vienos kompanijos sukuriamą masto ekonomiją sąlygoja čia susitelkusi kūrybos energija ir išgryninta patirtis. Tai įmanoma tik kūrybingoje ir dinamiškoje aplinkoje, kur klystama, eksperimentuojama, ieškoma - kur nuolat gaminama pridėtinė vertė ir gryninama „kažką tokio“ sukurianti idėja, ugdomi gebėjimai ją realizuoti.

Tas pats principas galioja ne tik verslo, bet ir valstybės kūrimui. Lietuvai tai yra itin aktualu. Puikus pavyzdys yra Izraelis. Ši valstybė yra nuolat startup nation (nacija, siekianti išvystyti valstybę) būsenoje. Izraelis be atovangos tvirtina savo suverenitetą jį supančių priešų apsuptyje. Kuo labiau Izraelį apšaudo raketomis, tuo įnirtingiau jis kūrybingai tvirtina savo nepriklausomybę visais frontais. Kalbame ne tik apie karinį frontą. Izraelyje užpatentuojama bene daugiausiai išradimų pasaulyje. Ten jau sugalvojo koloidinius (nanotechnologija) arbūzus!

Mindaugas K.: Ar ir Lietuva gali tapti sėkminga startup nation?

Antanas Z.: Iš tiesų, aptarti dalykai labai gražiai sukrenta į vieną mums brangią teritoriją, vadinamą „Lietuva“. Privalu savęs paklausti: ar turime neriboto augimo išteklių? Ko gero mums trūksta sugebėjimo susitarti; mes neturime pasidalijimo lyderyste tradicijos, mentorystės lyderių tarpe įgūdžių. Atvirkščiai, norime užsidaryti. Mūsų valdžia nemoka ir, matyt, nenori įdarbinti piliečio, o piliečiai - įsidarbinti projektuose, kurie būtų susieti „valdžia-verslas-piliečiai“ partneryste (angl. private public partnership – privati viešoji partnerystė). Šie trūkumai, manau, yra patys didžiausi trukdžiai Lietuvos potencijos išskleidimui. Ir jeigu šių dalykų neišspręsim, teliks tik pasvajoti apie bent kažkokią mūsų valstybės sėkmingą plėtrą. Taip, bus gražių sodybų, galbūt vienas kitas verslo centras, vienas kitas investuotojas kaip „Barclays“ (nesakau kad tai yra blogai, tačiau veik tik šiuo metodu didelės ilgalaikės vertės nesukursim) arba kuris nors kitas, išnaudojantis tą mūsų kvalifikuotą darbo jėgą. Tačiau ši jėga nebus nukreipta į kūrybą ir kūrybiškos aplinkos valstybėje sukūrimą. Ar tinka tokia ateitis trims Lietuvoje gyvenantiems milijonams? Manau, kad jeigu netapsime kuriantys ir gausėjantys milijonai, liksime tik dejuojantys ir nykstantys milijonai. Tai netinka. Todėl ir keliame Lietuvos plėtros viziją - „Trys milijonai kūrėjų“.

Mindaugas K.: Bet ar tai įmanoma vizija?

Antanas Z.: Aš tai sprendžiu iš vystymosi dinamikos, kuri spėriai įsivyrauja verslo pasaulyje. Pažvelkime, kaip dinamiškai iškyla kompanijos ir kaip greitai jos užkariauja pasaulį. Kam anksčiau reikėjo 50 metų, dabar tereikia vos vienerių metų. Akivaizdus pavyzdys yra kompanija „Facebook“. Arba, galų gale, ta pati „Apple“: su vienu vieninteliu gaminiu ši kompanija sugebėjo padaryti visišką perversmą mobilių telefonų rinkoje ir paguldė ant menčių tokį milžiną kaip „Nokia“. Ir štai čia vėl išlenda kūrybiškumo ir nekūrybiškumo dilema. Europa verkia, kad 28 000 „Nokia“ darbuotojų prarado darbą. O amerikiečiai juokiasi: tie 28 000 darbuotojų tiesiog numigravo į Kaliforniją - į Silicio slėnį!

Pasižiūrėkime, kaip atrodo mūsų, t.y. Lietuvos, naujoji karta. Štai „Omnitel“ viduje kilusio „App cam“ sąjūdžio pavyzdys. Prieš metus vienam žmogui gimė idėja. Po metų „App cam“ jau dalyvavo 300 jaunuolių, kurie varžėsi tarpusavyje, būrėsi į komandas. Komandos per 48 val. turėjo sugalvoti idėją, padaryti ir tos idėjos pristatymą, ir jos praktinį realizavimo būdą. Taip atsiranda lyderystės, komandinio darbo įgūdžiai. Mes matome, kad jaunoji karta gyvena truputėlį kitokiais standartais, kitokiais tikslais, visiškai kitokiu pasaulio - bevizio ir plokščio - supratimu. Jaunoji karta jau nebeturi geografinių ir psichologinių riboklių jų kūrybingos energijos išvystymui.

Tuo tarpu vyresnioji karta, nepatyrusi tokio augimo perspektyvos ir džiaugsmo, kiek gesina jaunos kartos lyderystės ugnį. Todėl kol kas ir nesugebame sukurti palankios dirvos kūrybinei energijai veistis ir skleistis. Kol mes šitoje teritorijoje, vadinamoje „Lietuva“, nesukursime kūrybai palankios aplinkos, tol Lietuvos valstybė proveržio skrydžiui neišsiskleis.