2011/07/17

Ar gali turtingas žmogus būti laimingu? (I)


Vienišas žmogus yra nelaimingas. Turtingas ir galingas žmogus dažniausiai yra vienišas būtent dėl savo turtų ir galios, o tai reiškia - nelaimingas. Ar tai reiškia, kad turtas ir galia atima galimybę būti laimingu?

Prieš beveik 20 metų pradėjau dirbti kompanijoje paprastu inžinieriumi. Bendrovė tada daugiau buvo panaši į šeimą, negu į darbovietę. Dalinomės savo džiaugsmais ir skausmais, ne vieną kartą lankėmės vieni kitų šeimose.

Užaugome, atsirado hierarchinė struktūra, sektoriai, grupės, skyriai, padaliniai, projektų vadovai, vadovai, direktoriai. Aš tapau vienu iš bendrovės direktorių, kuriam pavaldi atskira hierarchinė struktūra. Turiu daug bendradarbių, tačiau tokių draugų, kokių turėjau prieš 20 metų turiu gal net mažiau.

Esu užimtas svarbiais projektais, didelių sumų kontraktais, reikšmingais strateginiais sprendimais. Visa tai kaitina kraują, sukelia pasididžiavimo jausmą, kai pavyksta įgyvendinti dar vieną projektą, išplėsti verslą, įveikti eilinį sunkumą. Bet ar tai iš tiesų daro mane laimingą? Ar sušildo krūtinę prisiminimai apie profesinius ir karjeros pasiekimus, kai laikas išgarina šventinius šampano burbuliukus? 

Esminis vienišumas - bendravimas dėl naudos

Ar sutiktumėte paimti 1 mlrd. EUR su vienintele sąlyga - apie tai turi būti viešai paskelbta?

Rodos kas per klausimas? Taip, taip ir dar kartą taip!!! Jau gavęs tokius pinigus, tikrai žinosiu, kaip juos panaudoti, kad tapčiau laimingu! Neskubėkite! Kaip manote, kas įvyks sekančią dieną po naujienos apie jūsų sensacingą praturtėjimą paskelbimo? Gal manote pasijusite labai laimingu? Taip, euforija apims - gal kokiai dienai ar dviem. Tačiau pirmiausia jus užgrius sveikinimų lavina. Telefonas kais nuo pažįstamų ir nelabai ar visiškai nepažįstamų žmonių skambučių; atsiras daug renginių, kuriuose jūs būtinai turėtumėte sudalyvauti; o jau investicinių pasiūlymų - tai nors vežimu vežk!

Greitai taps akivaizdu, kad visas jums skirtas dėmesys skirtas tik vienam tikslui - jūsų pinigams. Jeigu greitai tai suvoksite, tai bus šansų išsaugoti savo turtą. Tačiau iš karto teks save izoliuoti nuo aplinkinių. Ne vien dėl to, kad apsisaugoti nuo sukčių ir aferistų, bet ir todėl, kad kalbantis su kiekvienu žmogumi, net ir tuo kuris buvo jūsų draugas iki praturtėjimo, jus neapleis mintis "šis žmogus malonus ir dėmesingas man tik dėl to, kad tikisi iš manęs kažkokios materialinės naudos". Ar norisi tokio santykio? Ar įmanoma būti laimingu, jeigu turite tik tokius santykius su kitais?

Ką gi, jeigu neįmanomas nuoširdus santykis su kitais, svaiginsiuosi savo turtais ir galia - prabangūs namai, kelionės, automobiliai, egzotiškos pramogos, pasimatymai už pinigus... Svaigintis galimybių yra, tačiau po apsvaigimo vėl ir vėl aplanko tuštumos ir vienišumo pagirios, kurioms užgesinti belieka ieškoti naujos, už pinigus įgyjamos svaigalų dozės.

Taigi esminis vienišumas - kai esi su žmonėmis, tačiau jautiesi vienišesnis negu gūdžiausioje dykumoje - beveik garantuotas. Kartu su turtais šalia vienišumo dar garantuotas nuolatinis rūpestis savo turto ir asmeniniu saugumu.

Ar esminis vienišumas gresia tik turtingiesiems? Anaiptol, kiekvienas gali elgtis taip, kad aplinkiniai jam gali būti tik dar viena galimybė, priemonė įgyti turto ir galios ir tada nelieka asmeninio santykio - esi vienišas nes tu pats jo atsižadi. Skirtumas tarp turtingo ir nepasiturinčio tik toks, kad pastarasis pats pasirenka savanaudiškumu ir egoizmu paremtus santykius, o turtingajam tokie santykiai primetami ir išorės.  

Besąlyginio dalijimosi santykis - kelias į asmeninę laimę 

Pabandykite prisiminti ką nors, kas ir po daugelio metų sušildo krūtinę. Abejoju, kad tokie prisiminimai bus susijęs su išoriniais pasiekimais: karjera, sėkmingu projektu, dideliais pinigais. Gal tie dalykai protui ir atrodo džiugūs dar ir dabar, tačiau vargiai ar jie sujaudina jūsų širdį?

O ką sako jūsų širdis apie akimirkas, kai pajutote, jog jūs rūpite artimam žmogui, nepaisant to kas su jumis atsitiktų, kiek turtų ir galios jūs beturėtumėte? O gal tai akimirka, kai kitas žmogus jums dovanojo nuoširdų rūpestį ar dėmesį visiškai nesitikėdamas kažką už tai gauti? O gal tai istorija apie tai kaip kitas patikėjo jūsų nuoširdumu, sąžiningumu ir sutiko rizikuoti kartu su jumis versle ar asmeniniame gyvenime? Jeigu atradote panašių akimirkų, tai drįstu teigti, kad tuo metu iš tiesų buvote laimingi ir šis tikros laimės prisiminimas vis dar šildo jūsų krūtinę.

Vienintelis ir tikras asmeninės laimės šaltinis yra besąlyginiame dalijimosi santykyje su kitu asmeniu. Tokiam santykiui apibūdinti Šv. Tomas Akvinietis turbūt pirmasis panaudojo terminą "draugystės meilė" - tai yra draugystė tarp dviejų asmenų nesiekiant jokios naudos iš kito asmens, kuri dėl to tampa tikra ir asmeniška. Tokia draugystė kartu tampa tobula meile. Žodis meilė mums dažnai asocijuojasi su jausmingumu paremtu santykiu, kai kitas asmuo tampa patraukliu ir geidžiamu staiga ir visiškai to nesitikint. Tada jaučiame išorinį mums primestą troškimą, kurio negalime laisvai atsisakyti arba vėl prisišaukti. Draugystės meilė arba tobula meilė yra peržengusi jausminę meilę nes yra paremta laisvu abiejų asmenų pasirinkimu palaikyti tarpusavio ryšį. Tai, kad toks santykis yra tikrosios žmogaus laimės šaltinis, sako išminčiai ir tai gali patvirtinti mūsų asmeninė patirtis, jeigu tik nepabijosime nuoširdžiai kalbėtis su savo širdimi.

Almantas Stankūnas