2011/06/18

Alexandre Havard. Dorybių vienybė


Besistengdamas išsiugdyti kokią nors vieną dorybę, nejučia įgysiu ir kitų dorybių. Pavyzdžiui, paanalizuokime susivaldymą: išmokus kontroliuoti savo geismus, man bus lengviau išlaikyti objektyvumą ir priimti teisingus sprendimus (protingumas) ir man pakaks jėgų nepaisant sunkumų iki galo siekti užsibrėžto tikslo (drąsa). Be to, atsisakęs nereikalingų įpročių, galėsiu labiau atsiduoti tauriems darbams (didžiadvasiškumas) ir tarnauti kitiems (nusižeminimas).

Paanalizuokime nusižeminimą: jei būsiu nuolankus, įgysiu moralinį praregėjimą, kuris leis man įvertinti visas Dievo man teikiamas dovanas, o tai būtina norint didžiadvasiškai jam atsidėkoti. Norėdamas išlaikyti nuolankumą, aš atsisakysiu visų savo asmeninių norų ir troškimų, potraukių ir antipatijų, nuomonių ir nuostatų, kad galėčiau tarnauti kitiems. Tai manyje sustiprins protingumo ir teisingumo dorybes, aš tapsiu dėmesingas Dievui, šeimai ir visuomenei. 
  
Visas dorybes į viena sujungia protingumas. Ši dorybė padeda suprasti, kada man reikia drąsos, susitvardymo, teisingumo, nusižeminimo ir didžiadvasiškumo, ir kaip reikiamu metu turėčiau pasinaudoti šiomis dorybėmis. Anot Pieperio, „Protingumas yra visų etinių dorybių pagrindas, esmė, šaltinis, matas, principas, orientyras ir pirmavaizdis.“ Vadovaudamasis protingumo dorybe, aš visada galėsiu atskirti drąsą nuo bailumo, didžiadvasiškumą nuo siauro mąstymo, nuoširdų nusižeminimą nuo apsimestinio nuolankumo, susitvardymą nuo nesivaldymo, teisingumą nuo neteisingumo. 
  
Jei man sunku vienu metu praktikuoti skirtingas dorybes, tai reiškia, kad mane už nosies vedžioja temperamentas. Lyderiams turintiems švelnų temperamentą gali būti sunku elgtis griežtai, kai to reikalauja teisingumas; tuo tarpu griežto būdo lyderiai gali nesugebėti reikiamu metu parodyti nuolankumo. Tik protingumo dorybė gali padėti lyderiams nuspręsti kaip tinkamai pasielgti kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Escrivį yra pasakęs: „Protingumas padeda žmogui išmokti elgtis drąsiai, tačiau apdairiai... Tas, kuris moka susivaldyti, nėra nejautrus ar abejingas kitiems; jo teisingumas nėra šiurkštus, o kantrumas – ne priverstinis.“ 
  
Neišardoma dorybių vienybė leidžia man lengvai ugdyti tuos asmenybės bruožus, kurių net nežinojau turįs – tai panašu į turtingą žmogų, kuris nejaučia jokių nepatogumų tapdamas dar turtingesnis. Jei aš esu kilniaširdiškas žmogus, tai reiškia, kad sugebėsiu elgtis nuolankiai, nes ši dorybė jau slypi manyje. Kai kurie žmonės mano, kad didžiadvasiškumas ir nusižeminimas prieštarauja vienas kitam, kadangi didžiadvasiškumą jie painioja su egocentriškumu, o nusižeminimą – su bailumu, neryžtingumu. Iš tiesų, kaip mes jau anksčiau aptarėme, didžiadvasiškumas ir nusižeminimas yra genialumo pagrindas. 
  
Ištrauka iš Alexandre Havard knygos „Dorybės ir lyderystė“ (Virtuous leadership).Knyga rengiama spaudai.