2011/01/17

Alexandre Havard. Tikrovė ir Protingas jos supratimas


Protingumo dorybės esmė yra santykis tarp lyderio charakterio ir jo gebėjimo suvokti tikrovę. Kitais žodžiais tariant, tai yra santykis tarp būties ir suvokimo, tarp to, kas mes esame ir to, ką mes matome.

Mūsų gebėjimas suvokti realybę ir daryti tinkamus sprendimus priklauso nuo šių klasikinių dorybių išsiugdymo lygio. Kaip Aristotelis tai išsakė, „geras žmogus kiekvieną daiktų rūšį suvokia teisingai, ir kiekvienos rūšies tiesa jam atsiskleidžia.“ Priešingai, išpuikęs žmogus kaip tiesą suvokia tai, kas tenkina jo puikybę; nesantūrus žmogus – tai, kas jam suteikia galią, pinigus arba malonumą; nevykėlis – tai, kas pateisina jo bailumą ar tingumą.

Santykis tarp būties (suprantamo kaip charakterio stiprumas) ir suvokimo (suprantamo kaip įžvalga į daiktų esmę) yra giluminis. Mes suvokiame ir išsiaiškiname daiktus per charakterio akinius. Stiprindami savo charakterį - t.y. augdami dorybėje – mes tobuliname savo gebėjimą svarstyti proto šviesoje.

Mūsų charakteris mus skatina apibrėžti žmones – juk mes nepaliaujamai žmones vertiname. Mes dažnai į kitus suprojektuojame savo trūkumus. Jeigu mes trokštame valdžios, mes dažnai tikime, kad ir kiti tai daro. Ir mes nesvarstome, ar šis mūsų tikėjimas yra teisingas ar neteisingas (paprastai jis yra neteisingas).

Šventasis Augustinas siūlo būdą, kaip išvengti neteisingų sprendimų apie kitų charakterį ir motyvaciją: „Pasistenkite įgyti dorybes, kurių, anot jūsų, trūksta kitiems. Tuomet daugiau nebematysite jų trūkumų, nes jūs pats jų neturėsite.“

Jeigu mes išsiugdėme dorybių gausą, mums bus lengviau suvokti žmones, kokie jie iš tikrųjų yra – su visais jų silpnumais ir trūkumais. Dorybės nuskaidrina mūsų intelektą, stiprina mūsų valią ir nuskaistina mūsų jausmus. Jos įgalina suvokti mus supantį pasaulį ir žmones tokius, kokie jie yra, o ne tokius, kokius, kokius mes juos įsivaizduojame. Be šio objektyvumo mes negalime padaryti teisingų sprendimų.

Objektyvumas nėra šališkumas. Lyderiai daro objektyvius sprendimus, kurie visgi iki tam tikro lygio išlieka subjektyvūs. Protingai sprendžiant galima vadovautis sau nusistatytais prioritetais. Tose pačiose situacijose, skirtingi lyderiai, tačiau vienodai protingumo dorybę išsiugdę lyderiai, gali pasirinkti skirtingus sprendimus.          

Ištrauka iš Alexandre Havard knygos „Charakerio galia ir lyderystė“ (Virtuous leadership).Knyga rengiama