2010/11/29

Nuostatos ir Verslo vertė


Nuostatų svarba

Mokslininkai susiduria su viena keista mįsle: jie nesupranta, kodėl musė skrenda. Pagal fizikos dėsnius ji neturėtų skristi. Tačiau kuo labiau jiems labiau atrodo, kad musė neturėtų skristi, tuo geriau ji skrenda!

Panašiai yra ir versle, ir žmonių santykiuose. Pagal visus mokslui žinomus dėsningumus vienas verslas turi augti, kitas bankrutuoti; vieni žmonės turi išgydyti, kiti numirti. Tačiau realybė dažnai sukuria priešingus faktus.  

Pavyzdžiui, verslo vadovas siekia rezultato. Jis mokinasi priiminėti sprendimus, priiminėti į darbą gerus žmones, būti jų lyderiu, sugebėti rizikuoti. Tačiau jo išsimokslinimo grandinėje gali trūkti esminių dalykų, ir jo „sveikas“ pagal visus dėsningumus vadovavimas gali būti nesėkmingas.Kompanijoje - kaip ir valstybėje - galima sukurti aibę įsakymų, taisyklių, reglamentų, reikalavimų ir kokybės standartų. Po kurio laiko įsitikini, kad realiai šitie dalykai realybėje silpnai veikia.

Vadinasi, verslo ir žmonių santykių realybė ir čia kuriama vertė nebūtinai remiasi formaliu reglamentu ar žinojimu. Realybė anksčiau ar vėliau priverčia eilinį verslo ar valstybės vadovą paklausti apie dalykus, kurie optimistinio augimo laikais lieka nepastebėti. Išgaravęs kintantis optimizmas priverčia ieškoti stabilių vidinių dalykų.       

Žmogaus elgesio ir jo kūrybos pagrindas yra ne išorinės paskatos, o jo pačio vidinės nuostatos. Jos tik pasireiškia išoriniame elgesyje visais įmanomais būdais; tačiau išlieka nekintamos vidinės konstantos. Ir čia labai sunku kažką apgauti. Vidinės nuostatos anksčiau ar vėliau tampa faktine ir visiems akivaizdžia realybe.

Dažnai užsiduodame klausimą: ko reikia, kad vaikai užaugtų teisingais žmonėmis? Privalu, kad pas tėvus būtų teisingos nuostatos. Ir čia vaikų neapgausi. Vaikas lengvai perkanda nenuoširdžią apgaulę. Gali tėvai versti vaikus skaityti knygas ar stropiai mokytis. Tačiau, jeigu tėvai patys neskaito ir nesimoko, tai tokių nuostatų jie nesugebės išugdyti savo vaikuose.   

Panašiai ir versle. Viename ar kitame verslo dirbantys žmonės mato, jaučia ir persiima kompanijos vadovo nuostatomis. Tai gali būti požiūris į darbą ar į tam tikras vertybes, kokybę, žmones.
Praktikuojamos nuostatos išvirsta kompanijos filosofija. Svarbu tas nuostatas laiku suformuluoti, puoselėti ir nesugriauti, jeigu jos yra teisingos. Bet ypač svarbu, kad kompanijos filosofiją ir pamatines vertybines nuostatas įkūnytų pats verslo vadovas. Tuomet atsiranda tiesioginis vidinėmis nuostatomis pagrįstas vadovo ryšys su savo žmonėmis. O tai yra kompanijos ir joje kuriamos vertės pagrindas.       

Teko susidurti su vienu negatyviu pavyzdžiui. Vienos kompanijos darbuotojai, dirbantys tame pačiame pastate, visada žino, kada jų kolegų direktorius yra išvykęs. Jie tai lengvai atspėja iš kolegų - rūkalių pagausėjimo pastato rūkykloje. Taigi, išvažiavus viršininkui, darbuotojai jaučia „palengvėjimą“ ir nutraukia įprastą viršininko nustatytą darbo ritmą. Iš čia galime spręsti apie toje kompanijoje vyraujančius santykius. Jeigu pats darbinės nuostatos „generatorius“ išvyksta, jie praranda motyvaciją.

Vadinasi, verslo vadovas nesugebėjo įdiegti savo darbuotojams nuostatų turinio, kuri turėjo tapti darbuotojams „sava“. Toks verslas yra nestabilus ir neilgalaikis.

Nuostatų kaita ir verslo stabilumas

Svarbaus ryšio tarp verslo vadovo nuostatų ir jo darbuotojų lygmenyje mintis yra žinoma, tačiau ne itin dažnai praktikuojama. Verslininkų tarpe, ypač Lietuvoje, labiau pasitikima praktine patirtimi, o ne dažniausiai užsienyje sukurtais teoriniais modeliais. Tačiau kelių pakilimų – sunkmečių ciklų patirtis leidžia ir mums, šiek tiek subrendusių verslininkų krašte, pradėti daryti savus apibendrinimus ir kelti iš patirties kylančius klausimus.

Petras Narbutas