2010/11/25

Alexandre Havard. Protingumo dorybė ir sprendimas


Prie lyderystėje išskirtinių didžiadvasiškumo ir nusižeminimo dorybių pridedame charakterio galias, kurias tradiciškai pažįstame kaip ašines – protingumas, drąsa, susivaldymas ir teisingumas.

Protingumas padidina mūsų gebėjimą pasirinkti teisingai, drąsa – pasilikti pasirinktoje veiksmų eigoje, susivaldymas – pajungti dvasiai mūsų jausmus ir aistras, teisingumas – duoti asmeniui tai, kas jam priklauso. 

Jeigu didžiadvasiškumas ir nusižeminimas yra lyderystės kolonos, tai ašinės dorybės sudaro lyderystės pagrindą. 

Tie, kurie yra žmonių lyderiai , pastariesiems tarnauja bei veda bendrojo gėrio link turi vystyti gebėjimą daryti teisingus sprendimus. Lyderiai turi praktikuoti protingumą - dorybę, kuri įgalina juos tapti veiksniais sprendimų priėmėjais. Protingumas įgalina lyderius suvokti situacijų sudėtingumą (arba paprastumą, priklausomai nuo dalykų padėties) ir priimti sprendimą priklausomai nuo esamos dalykų padėties. 

Protingas sprendimų priėmimas apima tris žingsnius: svarstymas (duomenų surinkimas ir naudos apibrėžimas), įvertinimas (duomenų įvertinimas) ir sprendimas. Svarstantysis aspektas yra nukreiptas tikrovės link, tuo tarpu įvertinantieji ir sprendžiantieji aspektai yra susiję su valia ir veiksmu. 

Idant lyderis priimtų teisingą sprendimą, jis turi ne tik profesionaliai išmanyti savo veiklos sritį. Nemažiau svarbu yra pažinti žmones. 

Lyderiai turi studijuoti žmogaus prigimtį. Jie privalo turėti filosofinį ir moralinį žmogaus pažinimą, kylantį iš akademinių studijų ir gyvenimo. Šis žinojimas padės veiksmingai spręsti jų profesinius klausimus ir susiklosčiusias problematiškas padėtis, kurios yra labiau žmogiško, nei techninio charakterio. 

Tačiau šito irgi nepakanka. Sprendimų priėmėjai turi kultivuoti protingumo, arba praktinės išminties, dorybę. Pavyzdžiui, prieš priimant sprendimą imtis tam tikros iniciatyvos, įmonės direktorius turi žinoti, ar jis turi pakankamai gerai parengtų žmonių, galinčių sprendimą įgyvendinti. Tai sužinoti jis gali padedamas protingumo dorybės, ne akademinio ar techninio išmanymo. 

Nors sprendimų priėmimas yra labiau veiksmingas, kai yra įgyvendinamas protingumo dorybės vedinas, visgi ši dorybė nėra sėkmės garantas. Visada bus rizikų ir netikrumų sprendimų įgyvendinimo etape. Mūsų kalbamasis įmonės direktorius, nors ir turi protingumo galią,  nėra visiškai tikras, kad žmonės, kurie jam yra pavaldūs, geba įgyvendinti jo sprendimą. „Protingas žmogus“, sako Piperis, „nesitiki tikrumo ten, kur jo ir negali būti, nei, kita vertus, neapgaudinėja savęs melagingais tikrumais“. 

Moksliškai pagrįsti sprendimai greičiausiai įsigyvendins, nes dirbama su betarpiškai pažįstama medžiaga techniniame lygmenyje. Lyderystėje tokio pobūdžio sprendimai yra retas reiškinys, nes čia dirbama su žmonėmis. Iš tiesų, moksliškai pagrįsti sprendimai santykiuose su žmonėmis yra iliuzija. Visgi dažni politikai ir įvairaus plauko planuotojai, būdami racionalistinio išsilavinimo aukos, nenustoja išvedinėti formulių, kurias laiko savo vykdomų politikų ir daromų sprendimų sėkmės garantu. Jų polinkis į „mokslinį“ sprendimo priėmimo pobūdį apriboja jų pačių veiksmingumą bei ilgainiui mažina jų kolegų pasitikėjimą.

Šekspyro Hamletas yra geras pavyzdys, kaip aklas apsėdimas sužinoti tikrumą gali atvesti į neprotingą sprendimą. Hamletas vis prašo informacijos, kad įgautų vis didesnį tikrumą. Galų gale jam iš viso neišeina veikti. Šis Šekspyro šedevras yra iš tiesų „neapsisprendimo tragedija“. 

Mes neišvystome protingumo dorybės dėka gyvenimo patyrimo, bet dėka gyvenimo patyrimo apmąstymo. Mes privalome išmokti naudoti šį patyrimą, kad išsiugdytumėme dvasinį akylumą ir tuo pačiu gebėjimą suvokti tikrovę tokią, kokia ji yra iš tiesų. Tokiu būdu mes didiname savo sugebėjimą diagnozuoti ir įžvelgti (intuicija). 

Vadinasi, sprendimai, kurie remiasi išskirtinai tik asmeniniu patyrimu mums primes praeitį, tačiau nenurodys į ateitį. Nes situacijos, kurias išgyvename dabartyje, nėra sustingusios praeities kopijos. Atvirkščiai, jos yra naujos ir išskirtinės. Patirtis turi vertę. Tačiau būtent patirties apmąstymas veda į veiksmingą, taigi, protingų sprendimų priėmimą.

Ištrauka iš Alexandre Havard knygos „Charakerio galia ir lyderystė“ (Virtuous leadership).