2010/05/25

Lietuvos įgalinimas (I)

Lietuvos padangę vis pasiekia įvairūs iš užsienio atklydę vertinimai ir prognozės. Ekonominių vertinimų agentūros vertina mūsų valstybės finansinius pajėgumus; lyg namų rinkoje Lietuvoje dirbantys švediški „vietiniai“ bankai pagrįstai arba nelabai prognozuoja mūsų kilimus, nuopuolius, sėkmes ir nesėkmes; išmintingą žodį apie mūsų būklę vis taria Europos Komisija.


Štai neseniai mus, Lietuvos piliečius, dar ir suskaičiavo. „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje 2060 m. gyvens 2,5 mln. gyventojų, iš kurių darbingo amžiaus žmonių sumažės nuo 58,6 proc. iki 41,4 proc., o senukų skaičius išaugs nuo 16 proc. iki 32,7 proc.  Lietuva - nykstanti senstančių žmonių valstybė?

„Eurostat“ statistiniai skaičiavimai remiasi esamomis tendencijomis. Eurostatistai suskaičiavo lietuviškų statistų suskaičiuotus  mirčių ir gyvybių atsiradimo, išvykimo į užjūrio šalį ar į nebūtį, sugrįžimo būti ar gyventi Lietuvoje sprendimus ir išvedė šią liūdną lietuvių nacijos nykimo tendenciją.

Aš esu keturiasdešimtmetis vyras. Man viskas sekasi gerai. Turiu mylimą darbą, mylimą šeimą, gerus draugus, Dievą širdyje ir šiaip įdomų gyvenimą. Tačiau negaliu susitaikyti su šia ne tik statistiniuose matavimuose, bet ir realiame gyvenime akivaizdžia mano mylimos tautos ir valstybės nykimo tendencija. Per daug žmonių per pastaruosius dvidešimt metų išvažiavo iš Lietuvos ir jau įsikūrė užsienyje; per daug saviškių pakėlė prieš save ranką ir išėjo nebūtin. Sunkmetyje, deja, emigracijos banga atsinaujino neregėtais mastais. Ji šluoja ne tik beviltiškai be darbo Lietuvoje žlungančius žmones, bet ir patį perspektyviausią jaunimą, kurį smukdo aplinkoje vyraujančios pesimizmo nuotaikos. Jaunimas nesirengia nepamatuotai laukti, kol studijų programos galbūt kažkada (kaip pažadėjo švietimo reformos projektuotojai) pasieks aukštą kokybės lygį; kol išpuikusio statistinio valdžios nemokšiškumo mokesčiais apkrautas verslas pradės intensyviai plėstis ir kurti naujas darbo vietas tobulėjimo polėkio ir sėkmingo gyvenimo troškimo vediniems mūsų vaikams.

Visai neseniai sužinojome, kad mylėti savo Tėvynę ir, jeigu prireiktų, ją ginti Lietuvos piliečių tarpe jau nebėra patrauklu. Privalome atsimerkti, susivokti ir, pagaliau, atsikvošėti: daugelis mūsų bendrapiliečių nebevertina Lietuvos, nebevertina piliečių bendrabūvio perspektyvos Lietuvos žemėje – čia būti ir kurti kartu.

Manęs kaip ir daugelio kitų piliečių netenkina minėta Lietuvos piliečių nykimo tendencija. Ne tik statistinė, bet bendrabūvio vertės, vadinasi, ir valstybingumo sumenkėjimo kryptis. Netenkina, nes Dievas mane sukūrė vilčiai gyventi ir kurti gerovę būtent mano gimtoje bendruomenėje - Lietuvoje.

Man kaip ir jums atgrasu gyventi nemokšų, nenusisekėlių, nelaimingųjų ir neįgalinčių ką nors gero nuveikti draugijoje. Kol kas, atrodo, gresia ne tik draugija, bet ir niūri tokių žmonių globa. Kurianti žmogaus prigimtis ir tikėjimas ją sukūrusiu Kūrėju priešinasi neįgalumui. Todėl kūrybingiems žmonėms Lietuvoje kyla rimti nuogąstavimai dėl mūsų bendrabūvio ateities. Tuo pačiu kyla ryžtas svariai įtakoti savo ateities Lietuvoje kūrimą. Aš kaip ir jūs nenoriu gyventi mano mylimos Tėvynės dekadanso sąlygomis. Aš kaip ir jūs nenoriu tapti kadaise šlovingos Lietuvos istorijos pabaigos liudininku. Iš tiesų, mes nenorime tapti užjūrio vėjų genama šiukšle; norime būti savimi – visokeriopa gerove besiskleidžiančių ir stiprių piliečių valstybės - Lietuvos! - dalimi. 

Aš puoselėju stiprią ir nepalaužiamą Lietuvos didybės atgimimo viltį. Ne, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijų ploto nekviečiu atstatinėti. Kviečiu atstatyti Didžios Lietuvos dvasią, su kuria mūsų protėviai šlovingai sutvėrė Didžiosios Kunigaikštystės sienas bei namus. Graži viltis ir ryžtas!

Tačiau turime susivokti dabarties tiesoje. Ne tik neprotingai kuriamo bendrabūvio pasekmių negailestingoje statistikoje; bet ir potencijos būti ir kurtis kartu čia Lietuvoje tiesoje. Akivaizdu, dabarties Lietuvai it sausringai dirvai lietaus trūksta kūrėjų drąsos ir protingų, ilgalaikę bendrabūvio vertę kuriančių pokyčių proveržio!

Taigi pabandykime susiskaičiuoti. Šį kartą patys. Ne tik galvas, bet ir jėgas. Įsivertinkime mūsų bendrabūvio, vadinasi, ir valstybingumo potenciją. 

Statistika atspindi žmonių sprendimų pasekmes – gyventi ar būti, kurti ar žlugdytis, nusižudyti ar išgyventi, išvažiuoti ar sugrįžti. Matoma neigiama statistinė tendencija teigia, kad vis daugiau žmonių apsisprendžia nesieti savo buvimo ir gerovės kaupimo su Lietuva. Vieni jų išvažiuoja; kiti pasitraukia iš pilietinio bendrabūvio į „šešėlį“; dar kiti – atima sau gyvybę.  Naujausi skaičiai, švelniai tariant, yra kraupūs. Pavyzdžiui, Akmenės rajone vienam oficialiai dirbančiam žmogui tenka vidutiniškai keturios išlaikytinių galvos. Kas jie? Senukai, dykaduoniai, ligoniai, bedarbiai, Lietuvos ar Anglijos „šešėlyje“ buvojantys ekonominiai emigrantai? Koks yra pastarųjų ir tikroviškai dirbančio bei sumokančio mokesčius žmogaus bendrabūvio pagrindas? Į ką išvirsta tokia socialinė sankloda? Ir ką tai liudija? Ogi viena: nebūti su Lietuva, nebūti su neįgalių žmonių buvojimo vieta, beviltiška vieta...

Žmogus nuolat sprendžia savo būties klausimą kaip įsigalinimo, pirmiausiai, būvio saugumo ir gerovės lygio problemą. Jis renkasi tai, kas užtikrina pamatinius jo įsibuvimo ir įsigalinimo šiame gyvenime lūkesčius. Juk bendrabūvis tarp žmonių yra bene svarbiausia  - aišku, po santykio su Dievu Kūrėju - žmogaus įsibuvimo savyje ir įsigalinimo priemonė. 

Idant susivoktume mūsų bendrabūvio, taigi, ir Lietuvos valstybingumo įgalinimo prielaidose, privalu atsakyti į tris klausimus. Pirmas klausimas yra apie minimos statistinės tendencijos priežastį: kodėl vis daugiau žmonių nenori būti ir kurti savo gerovės Lietuvoje? Antras – apie teisingą sprendimo būdą: kaip įgalinti Lietuvos žmonių sprendimą būti ir kurti savo bendrabūvį Lietuvos valstybėje? Ir, pagaliau, kaip valstybė gali padėti įgalinti savo piliečių sprendimą būti su valstybe Lietuva ir Lietuvoje - piliečių bendrabūvyje. Žinia, jokios dabar LR Vyriausybėje kurpiamos 2030 metų Lietuvos pažangos „vizijos“ neveiks, jei nebus susivokta piliečių bendrabūvio įsigalinimo prielaidose, būtent, jei nebus padėtas pagrindas Lietuvos žmonių pozityvių sprendimų ir kūrybos galių intensyviajai raiškai.

Mindaugas Kubilius