2010/01/16

Sprendimo galia, arba Krizis

Lyderis nėra oficialus statusas ar pozicija įmonėje. Lyderystė yra tikslingas asmens gebėjimų ir galių pasireiškimas. Lyderis priima sprendimus ir juos įgyvendina. Ar įmonės vadovas yra tik „lyderio“ statuso turėtojas, ar jis yra ir protingų sprendimų priėmėjas ir valingas jų įgyvendintojas – būtent,tikrasis lyderis – įprastai atsiskleidžia sunkmečiu. 


Sunkmetis yra pirmiausiai įprastų elgesio įpročių bankrotas ir įprastų „žaidimo“ aikštelių užsidarymo laikas. Sunku, kai negaliu daryti tai, ką esu įpratęs daryti nuolat. Ir kas tuomet įgalina mane daryti tai, ką man būtų gera daryti? Sprendimas. Sprendimas atskleidžia ir aktyvuoja žmogaus potenciją būti kitaip ir geriau nei anksčiau, siekti aukštesnio savirealizacijos bei išorinio gerbūvio lygmens. 

Todėl sunkmetis būtent ir yra sprendimų arba nuosprendžių metas. Graikiškasis žodis krizis (liet. krizė) tai ir įvardiją – nuosprendį arba sprendimą. Arba aš priimu sprendimą dėl savo būvio, arba sprendimą priima kiti, nusprendžiantys manąjį būvį. Vadinasi, arba aš išlieku savimi, arba manasis „aš“ bankrutuoja ir sunyksta vidinės vertės neugdančių ir išorinės neauginančių žmonių masėje. 

Krizis yra senovės graikų karo terminas. Krizis yra visada pergalės arba pralaimėjimo, išlikimo arba žūties prielaida. Krizis yra sprendimo galia. Atskleiskime ją.

Gerbūvio sąlygomis mes nedarome kritinių sprendimų. Nes gerbūvis yra komforto būsena. Tuo tarpu kritinis sprendimas sprendžią tapatybės ir jos vertės išlikimo problemą. Komfortas reiškia įsisąmonintų potencijų ir poreikių tenkinimą, mūsų įtakos zonų bei visų mus įtakojančių veiksnių žinojimą ir jų valdymą. Komforto būsenoje mes pažįstame ir prognozuojame savąją aplinką, veiklos rezultatus, pelną. Komforto būsenoje mes ne sprendžiame, bet elgiamės pagal gerbūvio sąlygomis įprastais tapusius elgesio modelius įprastose įtakos zonose. Šiuos modelius mes tiesiog taikome prie palankiai arba nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Pavyzdžiui, sėkmingos įmonės vadovas nusprendžia plėstis į naujas rinkas. Taigi jis investuos, samdys naujus žmones augins gamybą. Vadovas priima sprendimą, kurio pasekmė turėtų būti naujos vertės sukūrimo faktas. Todėl jis kaupia išteklius ir investuoja į vertės aktualizavimo procesą.

Dabar klausimas yra šis: kuo remiasi įmonės vadovo sprendimas aktualizuojant naują vertę? Mes žinome, kad sprendimai gali būti teisingi, arba neteisingi. Tačiau tai, ką įmonės vadovas gali vadinti sprendimu, tegali būti tik įprastu „sėkmės“ elgesio modeliu, taikomu „įprastai“ kaip matematinė formulė, į kurią įstatomi tik unikalūs kintamieji. 

Įmonės vadovas gali spręsti ir elgtis pagal tokio pobūdžio standartinį įmonės plėtros ar „sėkmingo“ investavimo modelį. Jis tiesiog pritaiko išmoktas vadovėlines tiesas ar nūdienoje jau pasiteisinusius modelius prie palankiai susiklosčiusių rinkos sąlygų bei elgiasi pagal jam ir kitiems  rinkos dalyviams žinomą plėtros ar investavimo formulę.  

Tačiau jeigu sąlygos, arba formulės kintamieji pasikeičia arba iš viso išnyksta (pavyzdžiui, destrukcijos atveju), tuomet sužlunga ir įprastas ekonominio elgesio modelis bei pastaruoju paremtas sprendinys. Tikrovėje tai reiškia, kad plėtrai numatyta „žaidimo“ aikštelė užsidaro ir investicijos joje yra įšaldomos arba prarandamos, o investavusi įmonė atsiduria kritinėje padėtyje. Tai taip pat reiškia, kad įmonės vadovas dabar turi priimti sprendimą, kuris nulems įmonės juridinės tapatybės ir realios vertės išlaikymą arba viso šito praradimą. 

Kritinis ir pozityvus sprendimas nesiremia jokiu elgesio modeliu. Jis atsiremia tik į lyderio sugebėjimą naudotis savo proto ir valios galiomis susidorojant su iškilusiomis grėsmėmis.  Jeigu įmonės vadovas nėra įgalus spręsti tikraja šio žodžio prasme, t.y. naudotis savojo proto ir valios galiomis, o tik sumianiai arba nelabai naudotis įprastais elgesio modeliais, tuomet jam lieka vienintelis iš jų – įmonės bankroto procedūra, t.y. sukurtos vertės iššvaistymas ir moralinis pralaimėjimas.

Šis pralaimėjimas parodo, kad bankrutavusios įmonės – ne tik juridiškai, bet ir realiai savininkui praradus turtą - vadovas neįgalino įmonės tapatybės realia sprendimo galia. Jo sprendimai, kurių turinys tebuvo ekonominio elgesio modelių taikymas, nesukūrė išliekamos vertės. Nes pasikeitus aplinkybėms elgesio modeliai ir jais besiremiantys sprendiniai tapo niekiniais.

O tai reiškia, kad įmonės vadovas ne tik neižvelgė ir nesuvokė daiktų padėties; jis nesuvokė savo įmonės realios vertės ir jos nekūrė. Realumas, arba tikroviškumas, įrodomas įmonės tapatybės išlikimu ir vertės ilgalaikiu augimu. Tuo tarpu išliekamos vertės auginimas remiasi ne išmokstamais – kad ir tobuliausiais elgesio modeliais – bet tik proto ir valios galia, kuri pasireiškia tapatybės ir vertės kūrimą nulemiančiais sprendimais. 

Sprendimas, aktualizuojantis vertę, yra visada kritinis – vidinis proto ir valios veiksmas, kuris remiasi tapatybės bei vertės tikroviškumo įsisąmoninimu. Sprendimo iliuzija – išorinio elgesio šablono taikymas pagal teisingai arba klaidingai suprastas išorines aplinkybes. Iliuzija remiasi nesugebėjimu suvokoti vidinių ir išorinių potencijų vertės, įvertinti tikroviškas jų sklaidos perspektyvas; nes iliuzija nesiremia protu, kuris apčiuopia tikrovės ribas, o tik aklu įsitikinimu, kad „viskas yra ir bus gerai“ (prekybos centre „Akropolis“ skambanti daina). Ši iliuzija taip smarkiai pančioja žmogaus prigimtį, kad protas veikiau sukurs aibę schemų ir formulių, idant pateisintų iliuzijos tikroviškumą ir leistų ramiai ja tenkintis.

Ši iliuzijos ir proto synergeija yra tikroji finansų krizės priežastis. Tuo tarpu kritinis, t.y. protingas sprendimas, visada remiasi proto gebėjimu apčiuopti nuoseklumą nuolat kintančių aplinkybių chaose bei intensyviu asmens ar asmenų grupės (pvz., įmonės) tapatybės ir jos vidinių potencijų įsisąmoninimu.    

Kitas „buitinis“ sprendimo galios pavyzdys yra žmogaus gelbėjimosi iš rutinos atvejis. Rutina yra ne kas kita, o pasikartojantys elgesio modeliai, įkalinantys mus susikurtoje komforto zonoje. Kai šie pasikartojantys elgesio trafaretai mums atsibosta, mus apima betikslio egzistavimo ir beprasmybės pojūtis. Komforto zona tampa tik nuobodaus, tačiau visgi saugaus egzistavimo zona. Tuomet vieni žmonės siekia prasiblaškymo įvairiuose emociniuose stimuluose (pvz., seksas, alkoholis, įvairūs pomėgiai); kiti, idant iš įsikalinimo zonos išsiveržtų, ima ieškoti naujų iššūkių.

Iššūkis pirmiausiai yra naujos vertės sukūrimo viltis. Ji talpina vertės viziją ir nustato tikslą, kurio siekiama protingais sprendimais ir valingais veiksmais. Iššūkis verčia ieškoti žinojimo ir sprendimų, kurie įgytą žinojimą paverstų aktualia verte. Iššūkis, priešingai nei emocinis stimulas, pareikalauja proto ir valios energijos apyvartos, kuri inicijuoja sprendimus ir juos įgyvendina. 

Lyderis yra būtent tas žmogus, kuris nuolatos palaiko proto ir valios apyvartą. Tai reiškia, kad jis yra nuolatinėje „iššūkio“ arba krizis būsenoje. Lyderio sprendimai visada yra kritiniai, nes protingi – įsisąmoninantys vidinių potencijų sklaidos ir išorinių aplinkybių įtakos tikroviškas ribas. Lyderio sprendimai visada prasideda žvilgsniu į save, į vidinę savastį, kurioje slypi tikroviška - ne godi ar naivi iliuzinė - asmens kuriamos vertės sklaidos perspektyva. 

Aišku, po pergalės versle ar politikoje labai lengva pasiduoti naujai užkariautos gerbūvio zonos teikiama palaima. Mes jaučiamės esą verti tenkintis pergalės vaisiais. Bėda ta, kad vaisių (pvz. pinigų ar valdžios kiekio) teikiamas pasitenkinimo, ypač, galios pojūtis labai lengvai išstumia proto ir valios pastangų apyvartą. Protas ir valios veiksmai visada yra vidinis iššūkis kuriantis naują vertę. Tuo tarpu sotumo ir tenkinimosi galios pilnatve būsena yra nukreipta į turimos vertės išnaudojimą, o ne į naujos vertės sukūrimą.  

Sunkmečio sąlygomis išsilaiko tik tie vadovai ir jų įmonės, kurie neįsigyveno į turimos (tačiau neišvengiamai nuvertėjančios) vertės kiekio teikiamą sotumo iliuziją, o sprendimus pakeitė manipuliavimu elgesio modeliais. Sprendimo deficitas yra žlugimo pradžia. Lyderis niekada nepasiduoda sotumo iliuzijai. Lyderio būsena yra nuolat gerovę paneigianti krizinė, t.y. protingo ir valingo sprendimo, būsena.Būtent sunkmečio laikais išryškėja tie Lyderiai, kurie nuolat praktikuoja sprendimą galią.  

Mindaugas Kubilius