2010/01/17

Sprendimo galia, arba Krizis – Cezario pergalės II

Sugrįžkime vėl į įnirtingo mūšio, kuriam vadovauja Julijus Cezaris, pradžią. Stovyklavietės įtvirtinimus statančius Cezario legionierius netikėtai užklumpa nervijų armija. Vienu ypu ir dideliu šauksmu šie išpuola iš miško ir veržiasi romėnų link. Abu priešininkus teskiria 300 - 400 metrų.


Ką darys legionierių karvedys - Lyderis?

Julijus Cezaris paliko istorijai savo veiksmų šiame mūšyje aprašą. Mat De Bello Gallico (Apie galų karą) yra paties karvedžio rašyta atsiminimų knyga. O šioje knygoje Lyderis atkuria ne tik savo ir kariuomenės veiksmus. Jis taip pat atskleidžia savo mąstymo ir atliktų veiksmų grandinę. Sekime ja.

„Viską Cezaris turėjo daryti vienu metu: iškelti legiono vėliavą, kuri ir buvo ženklas, kad privalu imtis ginklų; signalizuoti trimitu; atšaukti nuo darbų karius, kurie, ieškodami įtvirtinimams reikalingų medžiagų, šiek tiek buvo nutolę; suformuoti rikiuotę; padrąsinti karius; duoti mūšio pradžios ženklą. Laiko tarpo trumpumas ir priešų puolimas sukliudė atlikti didelę šių darbų dalį. Šių sunkumų akivaizdoje pasitarnavo du dalykai: [pirma] žinojimas (scientia) ir įgyti gebėjimai (usus); nes, ištreniruoti ankstesniuose mūšiuose, kariai puikiai galėjo sau įsakyti tai, ką ir reikėjo daryti, ir nebūti kitų mokomi; ir [antra] kad nuo tam tikrų darbų Cezaris uždraudė atsitraukti kai kuriems legionų legatams iki įtvirtinimas bus pabaigtas. Šie dėl priešo artumo ir greičio, nelaukę Cezario įsakymo, bet patys (per se) vykdė tai, kas jiems atrodė tinkamiausia“ (b.g. II,20) 

Viską vienu metu.

Pirmas dalykas, kurį atliko Lyderis netikėtos krizės akivaidoje yra esminis. Cezario minimas „viskas” -  ne tik atliktų veiksmų kiekis. Veiksmai buvo nukreipti į tikslą - sutelkti išblaškytus karius į vieną ir kaip vienas veikiančią visumą.

Kariaunos ir bet kurios kitos darniai besidarbuojančios komandos esmė - komandos narių valios sutelktis (graikiškai - sinergeia).

Komanda yra stipri tiek, kiek ji susitelkia apie Lyderio valią ir bendrai Lyderio įstatytą bei komandos narių laisva valia priimtą vertybinę ašį (įmonės misija ir vizija, etikos kodeksas, tradicijos). Todėl pats pirmasis Lyderio žingsnis grėsmės akivaizdoje yra komunikuoti komandos nariams savo valią būti Lyderiu naujo iššūkio sąlygomis. Tad Cezaris privalėjo iškelti legiono vėliavą.

Vėliava „ir buvo ženklas, kad privalu imtis ginklų”. Kitaip tariant vėliava tapo karių valios susitelkimo priemone.

Idant geriau suprastume telkiančią simbolio reikšmę, pažvelkime į mums savą Lietuvos tikrovę.

Žinia, po dvidešimties metų laisvės Lietuvos piliečiai akivaizdžiai ėmė branginti savojo pilietiškumo simbolį – Trispalvę. Jau ne tik krepšinio, bet dabar jau ir nacionalinių švenčių metu, mes noriai puošiame Trispalvėmis savo automobilius. Trispalvė tapo nacionalinių pergalių, o tuo pačiu ir asmeninės savivertės simboliu. Tai reiškia, kad individualūs piliečiai tapatinasi su savu nacionaliniu simboliu kaip šiems savą asmeninę vertę įtvirtinančiu principu.

Pastarasis principas kyla iš sutelkto dėmėsio į piliečių valią telkiančius ir jų bendrumą įtvirtinančius dalykus - nacionalines pergales ir jų simbolius. Šių pergalių išspinduliuotas emocinis krūvis lyg “įkrovė” Trispalvę bendra visiems verte, kurios bendradalininku eilinis Lietuvos pilietis noriai stiebiasi būti. 

Šis savas faktas atskleidžia ir bendrąją žmogaus prigimčiai tiesą:  kiekviena pergalė augina asmens savivertę; ir asmens savivertė yra kiekvienos pergalės laidas.

Tai reiškia, kad:

Lyderio sprendimas yra teisingas tada, kai sutelkia žmonėse jų vertę, pasireiškiančią veiksmo galia ir pozityviais veiklos vaisiais.

Šią pamatinę bet kurios pridėtinės vertės kūrimo prielaidą gerai žino Lietuvos sportas. O taip pat ir jau krizių užgrūdintas Lietuvos verslas. Deja, labai silpnai šią tiesą įsisavino Lietuvos politikai. Ir čia išryškėja ženklus kontrastas. Palyginkime: kokią vertę sukuria per nacionalinės vėliavos pakėlimo ceremoniją daugiažodžiaujantis, dažnai itin nerezultatyviai ar net kvailokai dirbantis politikas ir rezultatų siekiantis sportininkas ar verslininkas?! Kaip ir kokiu mastu piliečių savivertę ir valią sutelkia sportas, verslas; ir kokios valios talkos siekia daugiažodžiaujanti politika?

Vertės atpažinimo kriterijus – pasiektų rezultatų akvaizdumas ir jų išliekanti reikšmė. Akivaizdu, kad tiek sportas, tiek verslas sukuria pridėtinės vertės ir kartu asmenų savivertės lobį ne tik asmeninio prestižo ar gerovės, bet ir nacionalinės vertės (sportas) ir visuotinės gerovės (verslas) lygmenyje.

Lietuvos politika? Toli gražu ji kol kas nėra rezultatų įkūnijimo meno pavyzdys. O piliečių valios talkos vajų politikai vykdo tik vienkartinių rinkimų rezultatams pasiekti; o ne kryptingoms ir ilgalaikėms nacionalinėms strategijoms įgyvendinti. 

Sugrįžkime prie telkiančios simbolio galios aptarimo. Panašiai kaip kariaunos ar piliečių Lyderis, taip ir įmonės vadovas - Lyderis telkia savo komandą į pridėtinės vertės kūrimo procesą. Tad kas Romos legionieriams ar valstybės piliečiams yra jos vėliava, tas verslo savininkui/vadovui yra įmonės LOGOtipas.

Taigi vertę telkiančiam ir kuriančiam Lyderiui įmonės LOGO yra ne tik įmonės žinomumo sklaidos (brading’as) priemonė.

Įmonės LOGOtipas yra asmeninės savivertės – tiek savininkų, tiek įmonės darbuotojų, tiek ir klientų - įtvirtinimo priemonė. 

Įmonės vėliava, arba LOGO, ne tik komunikuoja prasmingą ‘žinią’ apie save esamiems ir potencialiems klientams. Įmonės LOGOtipas simbolizuoja (gr. symbolein – sumesti į visumą, atitikti) įmonėje sukurtą ir sukauptą vertę. LOGO visuma nėra tik ženklo dizinas ir jame komunikuojama verslo savininko sutelkta vertė. Tai - viena pusė. Kita pusė - klientų savivertės lūkesčiai.

Įmonės Lyderio užduotis - suliedinti abi šias puses į vientisą simbolį. Tai yra pasiekti, kad įmonės darbuotojai tapatintųsi su įmonės LOGOtipu kaip jų asmeninio įsiprasminimo simboliu; tuo tarpu klientų vertės lūkestis taptų pastikėjimu įmonės LOGO reprezentuojama verte. Taip sukuriama verte besikeičianti bendruomenė – savininko/vadovo, darbuotojų, klientų valios sinergeija, arba sutelktis. Sėkmingos įmonės vertės (produkcijos) sklaidos atveju, įmonės LOGO gali tapti net nacionaliniu simboliu, pavyzdžiui: Coca-cola – Amerikos idėjinės ekspansijos simbolis, Beaujoulais (Prancūzija) apylinkių vynas - jauno vyno simbolis visame pasaulyje.

Šiuo atveju LOGO sukuria ne tik vieningą komunikacinį ryšį, bet ir vertės pajautos sinergeia – tiek tarp verlso savininko ir įmonės darbuotojų, tiek ir tarp įmonės darbuotojų bei klientų. Pasaulyje yra apstu su įmonės LOGO save ištikmai tapatinančių ir vertę vienas kitam komunikuojančių bendruomenių. Šios abipusės vertės apykaitos ilgalaikiškumas neabejotinai priklauso nuo Lyderio valios būti vertės, kurią atspindi įmonės LOGO, šaltiniu.

Taigi Lyderis savo valingu ir protingu sprendimu bei simbolio iškėlimu sutelkia savos komandos vetingają savastį. 

Toliau jis ją komunikuoja – signalizuoti trimitu. 

Mindaugas Kubilius